priveizėti

priveizėti
priveizė́ti NdŽ, KŽ, pryveizė́ti KlbIX67(Lks) 1. D.Pošk, Als, Lnk žr. priveizdėti 1: Gera pati: vyras priveizė́tas, išpucytas, viskas kaip reikiant Krš. Vyrą turi priveizė́ti, anie taip pripratę – ne numų paukščiai Krš. Senis apiplautas, privéizamas – marti aptvarko Krš. Papunis liuob dagios skalas i priveizė́s šeimyną, kad dirbtų LTR(Pln). Lakštuos, čiulbės: – Babulel, babulel – i priveizė́si [provaikaičius], supsi Krš. Turi vaiką – reik priveizė́ti Rdn. Nepriveizė́ti vaikai visai pasiunta, nesušnekami Pvn. Vaikai, labiáu mergikės, buvo priveizė́ti, ka iš kelio neitų Krš. Kaimynų paprašiau, kad priveizė̃tum [gyvulius] Rdn. Da reik tus veršiukus priveizė́ti Yl. Muno tėvas buvo apiekūnu pridėtas, ans turėjo priveizė́ti tą žemę Yl. Kas čia dabar privéiza bažnyčią? J.Jabl. [Perdėtinis] išsiuntė į Žemaičius vieną zokaninką, kad koplyčias su klioštoriu statant priveizėtum M.Valanč. Kalti jau ir kunigai, kad nepriveiza ir neragina, idant kožnas turėtų bažnyčioje „Šaltinį“ TS1901,2–3. O čia vis reik sugaišti su vaikais, tai pečių priveizėti Žem. Gerai priveizimas veršiukas greit į bulių išauga sp. Anais laikais buvo tvirtos kainos, priveizė́ta buvo Krš. | refl.: Nėkas nepriveizė́s, jei tamsta pati neprisiveizė́si Rdn. Vyriškuo viskas tinka, o motriška turì labai prysìveizėti Pj. 2. tr. KŽ daug matyti, prisižiūrėti, patirti: Visako primatęs, priveizė́jęs – geras vaikiukas Krš. | refl. tr. Grd, Krtv: Nu jau jomarke šiandien prisiveizė́jom visko Kv. Par amžių esu prisiveizė́jusi visako, ne naujyna! Rdn. Nuvažiuoju pas vaikus, prisivéizu visako iš tos radijos, kur kiną rodo Rdn. Ten tokių baisybių prisìveizėjau Tl. Da spėsi i tas kelnes prisìveizėti, nesistrošyk [ištekėti] (juok.) End. 3. tr. M žiūrėti, stebėti: ^ Priveizė́sam, kas juoksias paskutinis Lpl. Ko akimis nepriveizėsi (nesaugosi, neprižiūrėsi), tą kišene užmokėsi S.Dauk. Ko su akimis nepriveizėsi, tą su kišene užmokėsi VP25. 4. refl. Krtv žr. priveizdėti 3 (refl.): Prisivéiza iš vaikų i dirbas Krš. Būkiat patys [tėvai] geri, vaikai prisiveizė́s, ar (irgi) būs geri Krš. Prisiveizė́s anų vaikai, anus irgi stumdys senatvė[je] dar labiau Krš. Eik ir prisiveizėk į skruzdėlių kupstą ir mokinkis teip dirbti Tat. Žvilgterėk ant manęs, o prisiveizėk gerai ir užvožk P. 5. refl.žr. priveizdėti 4 (refl.): Storokias visu pirmu pirm spaviednės gerai parkratyti ir prisiveizėti sunkumo griekų savo P. 6. refl. atsižvelgti, paisyti: Vyriškas juo prisivéiza (atsižvelgia į sąlygas, aplinkybes), o motriška marma, kas užplūdo Krš. 7. intr. galėti, įstengti gerai matyti: Sena sesutė, jau ana neprivéiza Vkš. \ veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; paveizėti; perveizėti; pieveizėti; praveizėti; priveizėti; suveizėti; užveizėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pieveizėti — (dial.) žr. priveizėti: 1. Aš aną pyveizėjau Dov. 2. refl. Pysiveizėjo visokių juokų Plik. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antveizėti — (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizėti — 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizėti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizėjo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizėjo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizėsiu visur,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizėti — 1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk. ║ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžvelgti — 1 atžvel̃gti, ia (àtžvelgia), àtžvelgė 1. intr. N pažvelgti atsisukus atgal: Žvalgas àtžvelgė, t. y. žiūrėjo priešais, pasku atgal J. | refl. Q573,653, N, Š, DŽ, NdŽ: Atsižvelgiu, atgalios žiūriu R419, MŽ566. Atsižvel̃k į užpakalį, ką tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daveizėti — ×daveizėti (hibr.) intr. su neiginiu; D.Pošk neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti: ^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveizėti — 1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizėjo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizėjo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizės iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvinkliavoti — ×išvinkliavoti Mžk žr. išvinklavoti: Muni daktaras buvo išvinkliavojęs – žinojau, kaip sergantį priveizėti Vkš. vinkliavoti; išvinkliavoti; suvinkliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kūkinti — 2 kūkinti, ina, ino tr. rėkdyti, virkdyti: Ar anie moka priveizėti vaiką: kūkina par dienas neėdusį! Užv. Jis labai kūkina (muša lig verksmo) vaikus J. Nekūkink to vargšo, liaukis! Tl. Kad rikdė, kad kūkino vaiką, gailu buvo klausytis Užv. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mylas — 1 mylas, à adj. (3) žr. 2 mielas: 1. J Ateita mylas žmogus, vaišina, ką tura Jdr. Myliausia muno dukterelė ana Šv. Myliausiems mūsų prieteliams sveikatos M.Valanč. Šitai, mano myli susiedai, čia aš jums įteikiau gražią knygelę S.Dauk. Atskir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”